Vaikų dantų kariesas
Priežastys, pasekmės ir šiuolaikinis gydymas
Dantų gedimas, medikų vadinamas kariesu arba ėduonimi, yra viena dažniausiai pasitaikančių burnos infekcijų, kamuojanti įvairaus amžiaus vaikus. Nors šiuolaikinė medicina yra smarkiai pažengusi, vaikų dantukų būklė vis dar kelia didelį nerimą. Šiame straipsnyje paprastai ir išsamiai aptarsime, kodėl genda vaikų dantys, kas yra „buteliuko kariesas“, paneigsime sklandančius mitus ir patarsime, kaip apsaugoti bei gydyti mažųjų šypsenas.
Vaikų dantų būklė: skaičiai, kurie verčia susirūpinti
Nors situacija po truputį gerėja, ji vis dar prasta. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad pastaraisiais metais visiškai sveikus dantis turėjo tik maždaug trečdalis visų Lietuvos vaikų.
Labiausiai nerimą kelia skirtumas tarp skirtingo amžiaus vaikų:
Mažiausiųjų (iki 6 metų) situacija dar gana nebloga – sveikus dantis turi kiek daugiau nei pusė mažylių.
Tačiau vyresnių vaikų ir paauglių grupėje padėtis tampa kritinė – visiškai sveikus dantis išsaugo tik mažiau nei ketvirtadalis moksleivių.
Nors didžioji dauguma vaikų kartą per metus apsilanko pas odontologą profilaktiniam patikrinimui, toks didelis dantų gedimų skaičius rodo vieną paprastą tiesą: vien tik apsilankymų pas gydytoją neužtenka. Esminiai pokyčiai turi įvykti namuose – būtina keisti kasdienius dantų valymo ir mitybos įpročius.
Kodėl apskritai atsiranda dantų gedimas?
Dantų gedimas nėra nulemtas vienos priežasties. Tai ilgas procesas, kuriam įvykti reikia kelių pagrindinių sąlygų:
Bakterijos: Pagrindinis dantų gedimo kaltininkas yra tam tikros bakterijos, kurios gyvena ant dantų susidarančiose apnašose.
Cukrus iš maisto: Bakterijoms reikia maisto. Jos minta cukrumi ir krakmolu, kurio vaikai gauna su maistu ir gėrimais, ir tuomet pradeda išskirti rūgštis.
Rūgščių ataka: Šios išskirtos rūgštys tirpdo ploną vaikų dantų emalį (apsauginį sluoksnį). Iš danties pasišalina svarbūs mineralai, jis silpsta ir galiausiai atsiranda skylutė.
Prasta higiena: Jei dantukai nėra reguliariai ir labai kruopščiai valomi, apnašos ant jų lieka, bakterijos toliau gamina rūgštis, ir danties pažeidimas tampa nebegrįžtamas.
„Buteliuko kariesas“ – ypač klastinga ir greita ligos forma
Ankstyvasis vaikų kariesas, kurį daugelis žino kaip „buteliuko kariesą“, yra labai agresyvi dantų gedimo forma. Dažniausiai ji pirmiausia pažeidžia pačių mažiausių vaikų viršutinius priekinius dantukus.
Iš kur jis atsiranda ir ką svarbu žinoti apie maitinimą? Pagrindinė šio greito dantukų gedimo priežastis – įprotis duoti vaikui (kuris jau turi dantukų) saldžių gėrimų, pieno ar mišinukų prieš pat miegą arba naktį. Problema slypi tame, kad naktį burnoje išsiskiria labai mažai seilių. Seilės atlieka svarbų darbą – nuplauna maisto likučius ir neutralizuoja bakterijų išskirtas rūgštis. Kai seilių nėra, rūgštys ant dantų išlieka visą naktį.
Dažnai mamos nerimauja, ar krūties žindymas taip pat sukelia kariesą. Svarbu žinoti: pats mamos pienas dantų negadina, atvirkščiai, jame yra medžiagų, kurios netgi kovoja su ėduonimi. Tačiau, jei vaiko dantukai nėra valomi, ant jų jau yra susikaupusių apnašų ir bakterijų, tuomet bet koks maistas (net ir natūralus cukrus, esantis piene) taps tų bakterijų kuru. Vadinasi, kariesas atsiranda ne dėl paties žindymo, o dėl to, kad dantukai paliekami nešvarūs.
Kaip atpažinti problemą ir kas nutinka vėliau? Liga plinta stulbinančiu greičiu:
Pradžia: Viskas prasideda nuo matinių, kreidos baltumo dėmelių ant priekinių dantukų, prie pat dantenų. Šiame etape dantuką dar galima išgelbėti nenaudojant grąžto!
Gilusis pažeidimas: Jei nieko nedaroma, dėmės tamsėja, tampa rudos ar juodos. Danties paviršius pradeda trupėti ir atsiranda gilios skylės.
Skaudžios pasekmės: Negydant, gedimas pasiekia danties nervą. Prasideda stiprūs skausmai, vaiko veidukas gali ištinti, atsiranda pūliniai. Vaikas nebegali nei normaliai miegoti, nei valgyti. Galiausiai sugedę dantukai tiesiog nulūžta, o burnoje lieka tik pūliuojančios šaknys.
Kodėl privalu gydyti pieninius dantis? Paneikime mitus
Vienas didžiausių ir pavojingiausių mitų tarp tėvų yra toks: „Kam taisyti pieninius dantis, jei jie vis tiek iškris?“ Štai kodėl juos gydyti yra absoliučiai būtina:
Saugoma vieta būsimiems dantims: Pieniniai dantys laiko vietą nuolatiniams. Jei pieninis dantukas ištraukiamas ar nulūžta per anksti, šalia esantys dantys pasislenka ir užima atsiradusią tuščią vietą. Kai ateina laikas dygti nuolatiniam dančiui, jam tiesiog nebelieka vietos, todėl jis išdygsta kreivai. Dėl to vėliau prireikia ilgų ir brangių tiesinimo procedūrų. Prisiminkite, kad kai kurie krūminiai pieniniai dantys iškrenta tik vaikui sulaukus 10 ar 12 metų!
Nuolatinių dantų apsauga: Nuolatinių dantų užuomazgos slepiasi kaulyje, visai šalia pieninių dantų šaknų. Jei pieninis dantis smarkiai sugenda, kyla uždegimas ir atsiranda pūlių, ši infekcija gali negrįžtamai pažeisti apačioje esančią nuolatinio danties užuomazgą. Be to, jei vaiko burna pilna sugedusių pieninių dantų ir kariesą sukeliančių bakterijų, rizika, kad suges naujai išdygę sveiki dantys, yra net tris kartus didesnė.
Gyvenimo kokybė: Negydomi dantys sukelia didžiulius skausmus. Vaikas tampa irzlus, prastai miega. Dėl skausmo jis pradeda rinktis tik minkštą maistą, negali gerai jo sukramtyti. Tai tiesiogiai kenkia virškinimui ir stabdo normalų vaiko augimą bei vystymąsi.
Taisyklinga kalba ir šypsena: Priekiniai dantys yra labai svarbūs mokantis taisyklingai kalbėti ir tarti garsus. Jų netekus, vaikui gali prireikti logopedo pagalbos. Taip pat negalima pamiršti emocinės pusės – vaikai su pajuodusiais, nutrupėjusiais dantukais dažnai jaučia gėdą, gali sulaukti patyčių iš bendraamžių.
Ruošiamės pirmajam vizitui pas odontologą
Kad vaikas ateityje nebijotų gydytojų, labai svarbu jį tinkamai supažindinti su odontologo kabinetu. Gydytojai rekomenduoja pirmąjį vizitą suplanuoti vos tik išdygus pirmajam dantukui (maždaug, kai vaikui yra 6–8 mėnesiai).
Kaip tai padaryti teisingai?
Nevažiuokite dėl skausmo: Pirmasis vizitas turi būti skirtas tik susipažinimui ir profilaktikai. Nelaukite momento, kai vaikui jau skaudės dantį ir prireiks nemalonios procedūros.
Jokių gąsdinimų: Niekada nenaudokite odontologo kaip baubo (pavyzdžiui: „jei nevalysi dantų, teks eiti pas gydytoją ir jis tau gręš“). Gydytojas yra draugas, padedantis turėti gražią šypseną.
Žaiskite gydytojus namuose: Prieš važiuojant, pažaiskite. Paskaičiuokite vienas kito dantukus, leiskite vaikui pažiūrėti į jūsų burną su mažu veidrodėliu.
Ramybė kabinete: Būkite kartu su vaiku, kad jis jaustųsi saugus. Leiskite gydytojui pirmiausia aprodyti įrankius, leiskite vaikui pasivažinėti gydytojo kėdėje kaip atrakcionu. Jei vaikas pirmą kartą labai bijo ir nenori išsižioti – neverskite jo per jėgą. Viskas turi vykti palaipsniui.
Kaip šiandien gydomi vaikų dantys?
Jei vis dėlto atsirado problemų, šiuolaikinė odontologija turi būdų, kaip gydymą padaryti kuo švelnesnį ir mažiau gąsdinantį:
Gydymas be jokio gręžimo (ICON metodas): Jei kariesą pastebite pačioje pradžioje, kai ant dantuko atsiranda tik balta matinė dėmelė, grąžto neprireiks. Pažeista vieta patepama specialiais geliais ir užpildoma skysta derva. Ši derva sustabdo tolesnį gedimą ir grąžina dantukui pradinę spalvą. Jokio garso, jokio skausmo.
Stabdantis skystis (Sidabro diamino fluoridas): Tai nuostabus išradimas mažiams ir ypač bijantiems vaikams. Jei jau atsirado skylutė, bet vaikas visiškai neleidžia jos taisyti, ji tiesiog patepama specialiu skysčiu. Šis skystis sunaikina bakterijas ir sukietina dantį. Nors pažeista vieta po procedūros pajuoduoja, tai leidžia sustabdyti infekciją ir išvengti nemalonių procedūrų ar narkozės.
Tradicinis plombavimas: Kai skylutė gili, gedimą tenka išvalyti. Tačiau šiandien vietoj grąžto kartais naudojami švelnesni ultragarso ar lazerio prietaisai. Pieniniams dantims dedamos specialios plombos, kurios dar ir išskiria fluorą, taip stiprindamos dantį.
Gydymas miegant: Jei vaikas labai mažas, paniškai bijo arba sugedusių dantų yra labai daug, siūloma sedacija (vaikas apraminamas vaistais) arba bendroji nejautra (narkozė). Taip gydytojas gali ramiai ir kokybiškai sutvarkyti visus dantukus, o vaikas nepatiria jokio streso.
Kaip apsaugoti vaiko šypseną: valstybės pagalba ir darbas namuose
Svarbiausia taisyklė – geriau užkirsti kelią ligai, nei vėliau ją gydyti. Lietuvoje valstybė suteikia priemonių, padedančių išsaugoti vaikų dantis:
Silantai krūminiams dantims: 6–14 metų vaikams valstybė apmoka krūminių dantų padengimą silantais. Tai labai svarbi procedūra, kai gilios, išdygusių nuolatinių dantų vagelės užliejamos specialia derva. Taip užkertamas kelias maistui ir bakterijoms užstrigti giliai dantyje. Tai atliekama be jokio gręžimo ir visiškai neskauda.
Profesionalus valymas: Vaikams nuo 3 iki 17 metų valstybė apmoka profesionalią burnos higieną (apnašų ir akmenų nuėmimą kabinete) bent kartą per metus.
Tačiau didžiausias darbas laukia namuose:
Tinkama dantų pasta: Dantis būtina valyti su pasta, kurioje yra fluoro (jis kovoja su ėduonimi). Vaikams iki 3 metų ant šepetėlio užtenka tik suvilgyti šerelius (pasta su 500 ppm fluoro). Nuo 3 iki 6 metų jau reikia naudoti žirnio dydžio pastos kiekį (su 1000 ppm fluoro), o vyresniems – apie 1-2 centimetrus pastos.
Tėvų atsakomybė: Vaikas pats kokybiškai išsivalyti dantų nesugeba net iki 7 ar 8 metų amžiaus! Iki to laiko tėvai privalo kasdien išvalyti arba bent jau atidžiai pabaigti valyti vaiko dantis po to, kai jis tai pabando padaryti pats.
Mitybos taisyklės: Stenkitės neduoti vaikui nuolat užkandžiauti saldžiu ar krakmolingu maistu (sausainiais, bandelėmis). Ir pati svarbiausia taisyklė – po vakarinio dantų valymo vaikui galima atsigerti tik paprasto, tyro vandens. Jokių sulčių ar pieno naktį!
Pabaigai
Vaikų dantų gedimas yra rimta problema, galinti neigiamai paveikti visą vaiko raidą, sveikatą ir net pasitikėjimą savimi. Tačiau viskas yra jūsų rankose. Laiku pradėtas kruopštus dantų valymas, ankstyvas susipažinimas su odontologu, saldžių gėrimų atsisakymas naktį ir profilaktinių priemonių naudojimas yra geriausia dovana, kurią galite duoti savo vaikui. Prisiminkite, kad pieninius dantis gydyti yra būtina, o šiuolaikinė medicina leidžia tai padaryti greitai ir be jokio skausmo.
